„Pažink mokytoją“. Serafimas (Simas) Babkov: „Žmonijai dabar labiausiai trūksta teisingumo“  

mokytojas-Simas

SERAFIMAS BABKOV

8–10 klasių chemijos ir matematikos mokytojas

32 metų „Varnų salos“ mokytojo mama yra tikra lietuvė. Ji gimė ir augo Lietuvoje, tačiau 20-ies „nutekėjo“ į Pskovo sritį, netoli Latvijos pasienio. Nors Serafimas (Simas) gimė ir užaugo gausioje 7 vaikų šeimoje Rusijos kaime, o Lietuvoje gyvena tik 2 metus, bet jis labai gražiai kalba lietuviškai, tik su vos žymiu akcentu. Tai jo mamos, sugebėjusios svetimam krašte išsaugoti lietuvybę ir išmokyti gimtosios kalbos savo vaikus, nuopelnas (Lietuvoje vaikinas lankydavosi pas močiutę tik vaikystėje, iki 18 metų, ir tik kartą per metus). Tai pavyko gal ir dėl to, kad visa šeima yra gabi kalbų mokymuisi.  

Jaunojo mokytojo pase įrašytas vienas vardas Serafimas, su galūne –as:Rusai nesuprato šito vardo ir dažnai galvodavo, kad aš esu graikas. Bet lietuviams aš dažniausiai prisistatau Simu – taip mane vadina močiutė, taip labai patinka ir man pačiam. Tegul ir dabar aš būsiu Simas. 

jaunas-mokytojas-simas

Mokytojo tėvai inteligentiški miesto žmonės, bet susituokę priėmė sprendimą gyventi provincijoje. Todėl vaikinui teko dirbti visus kaimiškus darbus – malkas kapoti, krosnį kūrenti ir net karvės auginimu rūpintis. Po vidurinės mokyklos baigimo Simas Sankt Peterburgo valstybiniame technologijų institute studijavo chemiją. Kurį laiką mokytojas gyveno šiame mieste, po to Maskvoje. Tai nebuvo lengva, nes jis turėjo tik lietuvišką pilietybę. Buvo sunku gauti darbą, nes į jį priimdavo tik rusus arba žmones iš NVS šalių. Todėl vyras ėmė rimtai svarstyti apie kardinalų gyvenamosios vietos keitimą:  
Nuo 2012 m., dar būdamas studentu, pradėjau domėtis politika. Jau tada supratau, kad Rusijoje vyksta labai negeri dalykai, o valdžia yra bloga. 2019 m., giliau patyrinėjęs istoriją, galutinai supratau, jog šioje šalyje dar ilgai nebus pažangos, jeigu, apskritai, ji kada nors bus. Tvirtai apsisprendžiau – šalyje, valdančioje Šiaurės Korėjos metodais, savo ateities aš nematau.   

2022 m., Rusijai pradėjus žiaurų karą Ukrainoje, mokytojas atvyko į Lietuvą ir prisijungė prie čia jau anksčiau įsikūrusių 3 broliųRusijoje liko tik 3 seserys. Lietuvoje taip pat gyvena ir Simo močiutė, ir 2 dėdės iš mamos pusės.

Simas lavino savo lietuvių kalbą dar Rusijoje, ieškodamas filmukųyoutube“ platformoje, tobulina ją ir dabar, nes labai nori kalbėti taisyklingai. Chemiko darbo pagal specialybę Lietuvoje mokytojas iš karto nerado, tačiau ėmė teikti matematikos korepetitoriaus pasaugas. Greičiausiai, geri genai lėmė, kad vaikinas yra ir labai gabus matematikas: Iš septynių vaikų aš esu labiausiai linkęs į tiksliuosius mokslus. Matyt, į senelį, mamos tėtį. Jis – garsus Lietuvos matematikas, istorikas, fizinių mokslų daktaras Evaldas Gečiauskas. O mano vyriausioji sesuo ir vienas iš brolių jie abu labiau meniškos sielos: brolis Lietuvos nacionalinės filharmonijos choro tenoras, sesuo – interjero dizainerė nuosavoje įmonėje. Na o labai džiaugiuosi, kad dabar savo abu mokslinius gebėjimus galiu derinti mokykloje „Varnų sala. 

Kodėl pasirinkta mokytojo profesija?

Vidurinėje mokykloje, kurioje mokėsi Simas, per Mokytojų dieną vyresnių klasių moksleiviai gaudavo galimybę tradiciškai vienai dienai pakeisti pedagogus ir trumpam prisimatuoti mokytojo kėdę. Tokia veikla vaikinui labai patiko. Vėliau, jau studijų metu, stebėdamas jaunus dėstytojus pagalvojo, kad norė mokytojauti: „Nors pabaigęs studijas karto neišpildžiau savo svajonės, ilgokai iki to ėjau, bet dabar labai džiaugiuosi tuo, kur šiandien esu ir ką veikiu. 

mokytojas-simas-moko-vaikus
Kokie didžiausi iššūkiai ir džiaugsmai mokytojo darbe?

Simo manymu, darbas su vaikais jau yra iššūkis – niekada negali numatyti, kas tavęs laukia, kokioje situacijoje gali tekti atsidurti. Mokykloje mokosi įvairių gebėjimų, charakterių, taip pat specialiųjų poreikių turintys vaikai. Būna situacijų, kai prireikia ir ištvermės, ir tvirtos emocinės laikysenos ieškant būdų tam tikroms problemoms spręsti. Taip pat nemenkas iššūkis visiems mokytojams yra stipriai ir pakankamai staigiai pasikeitusios mokyklinės programos naujų vadovėlių dar nėra išleista arba jų yra labai nedaug8 klasės naujas chemijos vadovėlis yra, o dešimtos nėra. Mokytojams tenka improvizuoti ir suktis šioje situacijoje. Nėra ir nei vieno nemokamo internetinio vadovėlio ar uždavinyno. Reikia pirkti, bet net ir tai padaryti ne visada pavyksta. 

Visa laimė, kad smagių dalykų mokytojo gyvenime tikrai daugiau nei probleminių. Mane labiausiai džiugina, kai su vaikais randu draugišką kalbą, bet tuo pačiu gebu nusibrėžti atsakomybių ribas, kurios padeda mokytis ir koncentruoti dėmesį. Taip pat jaučiuosi įkvėptas, kai pavyksta išsiaiškinti su vaiku tai, ko jis ilgai nesuprato. Tai būna abipusė laimė. 

Įsimintiniausias įvykis dirbant su vaikais

Simui mokytojo gyvenimas tuo ir ypatingas, kad jame daug dinamikos ir kasdienių, net netikėtų, įvykių. Kartą jis buvo ypač maloniai nustebintas, kai ligos metu jį pavadavęs kolega perdavė, kad Simas turi tikrą gerbėją, kuris net nenori mokytis su kitu pedagogu, labai laukia sugrįžtant savo mokytojo:Atmintyje visam laikui pasilieka tam tikri vaikai, jų poelgiai, surasta kalba su jais ar sudarytas „receptas, kaip su jais bendrauti, kaip juos mokyti, kad pamažu būtų pasiekti rezultatai. Niekuomet nepamirštu ir akimirkų, kai vaikas tuo, ką turi, dalijasi ne tik su bendramoksliais, bet ir su manimi. Tuomet esu tikras jo draugas. Labai svarbu pajusti vaiką ir padėti jam suprasti, kad jis yra ypatingas, padėti jam atsiskleisti. Gal jam sunkiau sekasi matematika ar chemija, bet, tarkim, jis gali būti absoliučiai nepamainomu pagalbininku išrenkant spintą, meistraujant ir t.t. 

Mokytojo Simo stiprybės

Simas mano, kad toks tarp mokytojų jis tikrai ne vienintelis, bet viena jo stiprybių tai nuolatinis domėjimasis ir tobulinimasis dėstomuosiuose dalykuose. Jo nuomone, tai daro kiekvienas geras mokytojas. Antroji vaikino stiprybė – meilė vaikams ir mokėjimas su jais bendrauti. Augdamas daugiavaikėje šeimoje Simas labai anksti išmoko bendravimo su vaikais subtilybių. Trečia jo stiprybė – gabumas kalboms: „Galiu laisvai susišnekėti lietuvių, rusų, anglų kalbomis, suprantu ukrainietiškai. Todėl mokykloje gebu bendrauti su įvairių tautybių vaikais – turbūt galiu vadinti save universaliu mokytoju.

Kaip „Varnų sala“ atsirado Simo gyvenime ir kuo ypatingas darbas čia?

Darbas „Varnų salojeSimui yra visiškai nauja patirtis, nes jis niekada ankščiau nebuvo dirbęs privačioje mokykloje:Kadangi kalbų mokymasis yra viena mano aistrų, visada svajojau išmokti ir ukrainiečių kalbą, taip norėdamas išreikšti palaikymą bei pagarbą šiai tautai. Šia kalba domėjausi dar gerokai iki karo pradžios, o suprasti pradėjau prieš pusantrų metų. Tai dabar svajonę pildau – dėstau tiek lietuviams, tiek ukrainiečiams. Galiu dalintis savo patyrimais, tobulinti lietuvių, panaudoti rusų kalbos žinias. Tokios galimybės man yra labai didelis privalumas. Dar vienas mokyklos išskirtinumas mažos klasės. Dėl to yra sudaromos puikios sąlygos užmegzti artimesnį ryšį su vaiku, skirti laiko tiek, kiek jam reikia. O kiekvienam reikia skirtingai. Gal skambės paradoksaliai, bet darbas mažose klasėse mokytojui nemenkas iššūkis, nes tai yra toks tarsi draugų būrelis. Todėl tenka mokytis brėžti ribas, kad tas bendravimo smagumas neužgožtų tikslo mokytis. 

Mėgstamiausi laisvalaikio užsiėmimai

Mokslo metais Simas daug dirba, tai laisvalaikiui nelabai lieka laiko dažniausiai skiria tobulinimuisi ir pasiruošimui pamokoms. Bet suradęs laiko atokvėpiui, be kalbų mokymosi, užsiima politikos analizėmis, taip pat groja gitara: Na o vasaros metu keliauju į mylimą vasarnamį Šiaulių rajone. Ten tvarkausi, prižiūriu savo kuriamą sodelį. Nuo vaikystės svajojau užsiauginti vaisių. Todėl dabar su malonumu pildau savo troškimus. 

Mėgstamiausia knyga, muzikos stilius, filmas

Simas norėtų daugiau dėmesio skirti grožinės literatūros skaitymui, bet dažniausiai jį „pasigrobia“ su dėstomais dalykais susijusios knygos. Iš tikrųjų jis labai mėgsta mokslinę fantastiką, o patys mylimiausi yra šie antiutopiniai romanai: 1949 metais parašyta garsioji Džordžo Orvelo knyga „1984“, 1921 m. Jevgenijaus Zamiatino kūrinys „Mes“. Taip pat jis žavisi rašytojo Viktoro Pelevino kūryba.  

Kodėl man patinka antiutopinės knygos? Nes jose yra aprašyta daugybė absurdiškų dalykų, kurie vyksta dabar. Kai visiškas melas paverčiamas tiesa. Tarkim, Rusija sako pradėjusi karą Ukrainoje dėl taikos įtvirtinimo??? Ar gali būti didesnė nesąmonė 

Mylimiausi Simo muzikos stiliai: klasika, rokas, metalkoras, džiazas. Labiausiai jis mėgsta klausytis roko grupių:Evanescence, Bring me the horizon, The Warning, The devil wears Prada“. 

Gyvenimo kredo

Pagal mano gebėjimus ir proto sanklodą aš, turbūt, turėčiau būti mokslininku ar mokytoju, bet, man atrodo, šiais laikais labai svarbu būti ir pilietišku žmogumi. Todėl aktyviai domiuosi politika. Nes man rūpi ir skauda. Mano manymu, žmonijai dabar labiausiai trūksta teisingumo. Nes nors progresas yra tiek toli pažengęs, vis tiek vyksta beprasmiški karai, žūsta nekalti žmonės, vykdomi žiaurūs nusikaltimai. Ar taikiai gyvenę Ukrainos žmonės galėjo tikėtis, kad vieną dieną negailestingas agresorius užpuls jų šalį, išžudys šeimas, atims sunkiai užgyventą turtą? Ar gali būti didesnė neteisybė? Todėl mano kredo – mes, visi žmonės, turėtume susivienyti ir tobulinti visuomenę, kad būtų pasiekta kuo daugiau teisingumo. Ir kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Aš labai stengiuosi eiti ta kryptimi“, – sako Serafimas. 

„Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems! Dabar jau ir Tarptautinio bakalaureato pagrindinio ugdymo programos mokykla kandidatė! Mokytojas čia yra labai svarbus! 

Į viršų
Skip to content