Autoriaus vardas: Laima Prokofjova

„Vienas tėvas yra geriau nei šimtas mokytojų“ – sako anglų patarlė. Ir tai tikra tiesa – jei vaikui trūksta vieno iš pačių svarbiausių žmonių pasaulyje palaikymo, net labai pasiaukojamai dirbančių mokytojų pastangos bus bevaisės. Taigi, mieli Tėčiai, nebijokite būti pavyzdžiu savo vaikams! Jeigu pernelyg uolios mamos mėgins atimti iš Jūsų iniciatyvą, nepasiduokit! Dalyvaukit savo vaikų gyvenime. Mokykit juos kvailioti ir juoktis iki nukritimo, klupti ir tik truputį suraukus kaktą keltis. Sportuokit ir žaiskit kartu su jais. Padėkite, kai prašo, paguoskite, kai verks. Drausminkite protingai. Skatinkite ir girkite nuolatos. Ir kalbėkitės, kalbėkitės, kalbėkitės. Nes nuo Jūsų priklauso, ar užauginsite savimi pasitikinčią princesę, ar nuo žmonių besislepiančią Pelenę. Tvirtai ant kojų stovintį jauną žmogų ar akis nudelbusį, arba, atvirkščiai, kompleksuose paskendusį, todėl visiems „nori gaut?“ siūlantį individą. Jūsų vaikai niekada nepamirš netobulo, tačiau nuoširdaus  dalyvavimo jų gyvenime. Ar žinote, ką jie sakys savo draugams? „Mano mama labai gera, bet tėtis tooooks nerealus!“ Tėčiai, mes Jus labai labai mylim ir sveikinam su Jūsų diena! Būkit sveiki ir stiprūs. Ačiū, kad esat, kad rūpim. Kad leidžiat būti savimi.  „Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems! Tėtis kiekvieno gyvenime yra labai svarbus!  —————————————————————- * Registruokitės į priešmokyklinio ir pradinio ugdymo (0-4) klases ir pagrindinio ugdymo (5-11) klases „Varnų sala“ privačioje mokykloje. El. paštu: prieplauka@varnusala.lt ir  telefonu +370 606 68611.

Vaikų nerimo sutrikimas – atsėlina tyliai ir dažnai įsėda visai nejučia. Jei laiku nepastebimas ir nesuteikiama pagalba, gali pasilikti ilgam, kartais net visam gyvenimui, su skaudžiomis pasekmėmis. Statistika optimistiškai nenuteikia – pasaulyje vaikų nerimo sutrikimą turi kas aštuntas vaikas, o stebimas jis gali būti net septynmečiams mažyliams. Pagal 29 tyrimų metaanalizę, paskelbtą 2022 m. Amerikos žurnale „JAMA Pediatrics“, po koronaviruso pandemijos planetoje su nerimo simptomais kovoja (lyginant su 2012 m. duomenimis) beveik dvigubai daugiau – net 20,5 proc. vaikų ir paauglių, Lietuvoje skaičiai panašūs – apie 20 procentų.  Agnė Karaliūtė klinikinės vaikų psichologijos magistrą baigė Kembridžo ARU universitete. Anglijoje dirbo specialioje mokykloje ir autizmo centre, rašė kursinį darbą apie generalizuoto nerimo sutrikimą. Grįžusi į Lietuvą įsidarbino mokykloje „Varnų sala“, todėl su vaikais bendrauja kiekvieną dieną. Psichologė sako, kad nerimas yra natūraliai kylanti organizmo reakcija į gresiančią nelaimę dėl konkrečios arba įsivaizduojamos baimės. Garsi amerikiečių vaikų ir paauglių psichiatrė Mona Potter yra pasakiusi: „Savaime nerimas nėra blogas – jis gali netgi motyvuoti arba padėti išvengti tam tikrų pavojų. Jeigu yra trumpalaikis. Problema atsiranda tada, kai nerimas „paleidžiamas iš rankų“ ir už mus priima sprendimus, kurie nebėra naudingi – galbūt net paralyžiuojantys. Tuomet įprastas nerimas gali peraugti į nerimo sutrikimą“. Kaip atpažinti vaikų nerimo sutrikimą? Pasak Agnės, dažniausi nerimo sutrikimo simptomai: nuolatos pasikartojantis nerimastingas vaiko elgesys (greitas išgąstis, dažnas verksmas, pyktis), prasta miego kokybė, sunkus prabudimas, taip pat galvos, pilvo skausmai (somatiniai simptomai). Šis sutrikimas gali būti paveldimas, jį gali lemti temperamentas, charakterio bruožai, įgimtas jautrumas. Labai didelę įtaką daro šeimoje vykstantys konfliktai, nerimastingas auklėjimas, rodomas neteisingas pavyzdys ir būdai, kaip padėti vienas kitam, kaip suprasti ir išreikšti jausmus. Sudėtingose situacijose dažnai vaikas prisiima suaugusiojo rolę, nes nežino, kaip elgtis, arba lieka nuošalyje. Mažyliai dažnai patiria atsiskyrimo nerimą, kai nenori eiti į darželį, labai skausmingai atsisveikina su tėvais, ilgai verkia. Jei po mėnesio vaikas į atsiskyrimą reaguoja taip pat, galima įtarti, kad jam vystosi nerimo sutrikimas. Dažnai vaikai turi stiprią gamtos stichijų ar reiškinių, socialinių situacijų baimę, sudėtingą požiūrį į aplinkinius, tarpusavio bendravimo sunkumų, nesėkmės ar suklydimo baimę, stipriai išreikštą pavydą kitiems. Neretai vaikų nerimavimą įtakoja ir socialiniai tinklai. Gana dažnas yra ir vaikų bei paauglių elektyvusis mutizmas – tai negebėjimas kalbėti viešai (namuose toks vaikas paprastai yra šnekus). Jeigu paauglys turi generalizuotą nerimo sutrikimą, jis jaudinasi dėl pačių įvairiausių dalykų (pažymių, šeimos, draugų, laisvalaikio). Tokie vaikai yra pernelyg griežti sau, siekiantys tobulumo. Jie taip patys apsisunkina sau situaciją, kad dėl kilusio streso meta neužbaigtus darbus, vengia tam tikrų vietų ar situacijų. Dabar dažnai girdima ir apie vaikų patiriamas panikos atakas. Jei nerimas jaučiamas ilgą laiką ir nėra žinoma dėl ko, tokia būsena gali privesti prie panikos atakų. Tačiau jos gali įvykti dėl begalės skirtingų priežasčių – tai nebūtinai yra tik nerimo pasekmė. Panikos atakos metu tam tikri sensoriniai veiksniai paveikia elgesį, norisi pabėgti nuo nepalankios situacijos, nepavyksta valdytis, greitai plaka širdis, prakaituoja delnai ir t.t. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi 2–3 kartus per mėnesį, vertėtų reaguoti į šią situaciją rimtai. „Dažnai tėvai neatpažįsta arba ignoruoja pirmuosius vaikų stipraus nerimavimo ženklus – jei jis nenori eiti į mokyklą, vadinasi, tiesiog tingi. Nesistengiama išsiaiškinti, o kodėl iš tikrųjų jis taip elgiasi – gal jam sunku mokytis, jis nesutaria su mokytojais ar vaikais, gal iš jo tyčiojamasi? Todėl labai svarbu kalbėtis apie viską su vaiku, ypač, jei jis labai jautrus. Gera žinia ta, kad nespėjus užleisti nerimo vaikystėje, pasitelkus specialią terapiją vaikas gali būti sėkmingai išmokomas įvairių nusiraminimo būdų“, – sako Agnė. Ar mokykla yra viena pagrindinių vaikų nerimavimo priežasčių? Visai neseniai tikru skandalu virto fiasko patyrę tarpiniai vienuoliktokų žinių patikrinimai. Jau keletą pastarųjų metų kalbama, kad kai kurių egzaminų užduotys yra per sunkios net geriausiai besimokantiems dvyliktokams. Diskutuojama apie tai, kad situaciją švietime apsunkina per daug vienu metu vykdomų reformų. Mokiniai sako, jog mokykloje nesijaučia saugūs. Apskritai, tėvai nuogąstauja, kad vaikai mokykloje taip išsekinami, jog iš karto po įstojimo į aukštąsias mokyklas priversti imti akademines atostogas, kad galėtų atgauti prarastas jėgas. Ar nuolatinė suirutė švietimo sistemoje sukelia vaikams labai didelį stresą ir priverčia juos stipriai nerimauti? „Varnų salos“ direktorė Margarita Pilkauskaitė mano, kad mokykla daug kam asocijuojasi būtent su nerimu ir stresu, su privalomu pareigų vykdymu. O tai turėtų būti vieta, kurioje visi yra ramūs, atsipalaidavę, žino, ką daro, leidžia sau klysti, mažais žingsniais mokosi ir palengva juda link gerų akademinių rezultatų. Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad reikia mokytis labai gerai. Todėl mokyklos varžosi tarpusavyje, siekia aukštų reitingų, nori gabių mokinių. Tai kelia įtampą. Visa švietimo sistema vis dar orientuota į mokinių paruošimą egzaminams. Tėvai dažnai klausia, ar pirmokas privalo ateiti į mokyklą mokėdamas skaityti? Neprivalo. Pagal Bendrojo ugdymo programas tą daryti jis turi pirmosios klasės gale, bet kai kuriose mokyklose aiškinama, kaip vaikui bus sunku, jei jis nemokės skaityti. Tokia situacija verčia nerimauti ir tėvus, ir vaikus. Dirbti su skirtingų gebėjimų pradinukais, žinoma, kad yra sunkiau, bet toks ir yra mokytojo darbas. „Kita bėda, kad pradinukus iš karto skubama mokyti gramatikos, matematikos, bet nesigilinama į tai, kaip vaikas jaučiasi, kokie jam klausimai kyla, ko jis nori ir tikisi. Pirmiausiai jam reiktų išmokti būti visiškai svetimoje aplinkoje ir bendrauti su klasiokais. Susipažinti su įvairiausiomis savo ir kitų emocijomis. Jau pirmoje klasėje pradėti forsuoti ir ruošti vaikus 4 klasės testams, tai, mano nuomone, yra bereikalingos įtampos ir nerimo skleidimas. Egzaminų išlaikymas iškeliamas kaip pagrindinis tikslas. O emocinio raštingumo svarba lieka kažkur paraštėse. Dabar mes neturime laiko kalbėtis, nes turime ruoštis egzaminams. O turėtų būti svarbiau vaiką paruošti gyvenimui“, – mintimis dalijasi Margarita. Taip pat ji yra įsitikinusi, kad dar reikės gero dešimtmečio, kol bus atsikratyta „pokarantininio“ nerimo šleifo. Kai vaikai po dviejų metų izoliacijos grįžo į mokyklas, jie net dviese sėdėti nebegalėdavo, pasireikšdavo daug psichosomatinių simptomų. Ką daryti, pastebėjus, jog vaikas nerimauja pernelyg intensyviai? Psichologė Agnė sako, kad pirmiausia reikia pripažinti, jog vaikas turi problemą, suvokti, kad jam reikia padėti ir kreiptis į specialistus, kad būtų parinktas individualus pagalbos planas. Gali būti taikomi įvairūs metodai: psichoterapija, psichoanalizė, šeimos terapija ar kombinuotas gydymas. Kartais suaugusiems šeimos nariams tik šiek tiek pakoregavus elgesį, tarpusavio bendravimą, ženkliai pagerėja ir vaiko savijauta. Labai dažnu atveju užtenka psichoterapijos.

Ant „Varnų salos“ stogo ir vėl nutūpė Varnų Varna. Ištempė kaklą, pasirąžė, susikaupė ir tarė: „Gerbiamieji, Jūsų vaikai nėra Jūsų. Jie sūnūs ir dukros gyvenimo, paties savęs besiilginčio. Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų. Ir nors jie su jumis, bet jums nepriklauso.“ Jeigu ką, šią mano protingą mintį užrašė toks garsus Libano poetas, rašytojas Kahlilas Džibranas, kai buvau nuskridus jo aplankyti. Taigi, išmokite šią frazę mintinai ir auginkite vaikus išmintingai, atsakingai. Leiskite jiems skleistis kaip nepriklausomoms ir laisvoms asmenybėms. Padėkite jiems eiti, bet palikite teisę pasirinkti patiems, kuriuo keliu. Jei šiandien manęs paklausysite, suaugę jie jums padėkos. Kodėl aš čia šiandien šia tema postringauju? Ogi todėl, kad švenčiame mūsų mylimukų Vaikų dieną. Ir nuo šių metų švęsime ją kiekvieną trečiąjį gegužės penktadienį. Tai dėkoju sau, kad skyriau jums dėmesio, dovanojau žinių. O dabar lekiu ir aš su savo pupuliukais šventę švęst. Kur? Oi, varnų keliai nežinomi…“ Varna sako – Varna žino… Neapsimeskite, kad negirdėjote!  „Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems! Čia svarbus kiekvienas vaikas! 

Gegužės 15 d.  Personalo valdymo profesionalų asociacijos organizuotoje metinėje konferencijoje – parodoje  „Motivated at Work“ mokyklai „Varnų sala“ buvo įteikta padėka už nuoširdų dalijimąsi savo praktikomis su personalo bendruomene. Ją į mokyklą parvežė Organizacijos vystymo vadovė Jolita Bagdanavičiūtė-Baliukevič.  PVPA nuo 2008 m. organizuoja tradiciniu tapusį „Personalo valdymo gerosios praktikos“ konkursą. Jo tikslas – parodyti personalo valdymo funkcijos reikšmę organizacijose, skatinti personalo valdymo profesionalus siekti būti tarp geriausiųjų.  Dalintis savo mažais ir dideliais atradimais bei sėkmės istorijomis apie pridėtinę vertę  organizacijai kuriančias personalo valdymo praktikas.  „Varnų salos“ geroji praktika – papildomos mokytojų kūrybinės atostogos, apmokamos darbdavio   „Varnų sala“,  dalyvaudama PVPA konkurse,  pristatė savo mokyklos gerąją praktiką –  papildomas kūrybines atostogas mokytojams, apmokamas darbdavio. Jolita papasakojo, kad idėja apie tokias atostogas kilo 2022 m. spalio mėnesį. 2023 m. buvo vykdomas pilotinis projektas. Nuo 2024 m. sausio mėnesio iniciatyva tapo strategine darbuotojų motyvacijos sistema.   Kaip ji veikia? Darbdavys apmoka visiems mokyklos mokytojams papildomas penkias savaites kūrybinių atostogų, kol mokiniai atostogauja ir nevyksta pamokos. Jų metu mokytojai, savo energiją kasdien skiriantys vaikų ugdymui ir investuojantys į jų ateitį, atsisuka į save. Šį laiką jie gali skirti savirefleksijai, naujai atrastiems  ar seniai pamirštiems patyrimams. „Tai metas, kuomet galima  pakeisti kasdienę aplinką, paįvairinti dienos rutiną, leisti laikui tekėti kita vaga. Tai vidinio pasaulio tobulinimo laikas, kurį kiekvienas gali naudoti savaip. Tai tarsi maža nauja pradžia prieš susitikimą su mokiniais“, – sako organizacijos vystymo vadovė.   Kiekviena nauja pradžia yra labai prasminga. Turiningai praleistas laikas, pildant vidinį pasaulį, plečiant akiratį,  skiriant dėmesį sau ir naujai priimant kitus padeda kurti stipresnius ir tvaresnius ryšius su mokiniais. Taip pat kūrybinės atostogos yra puiki prevencinė priemonė nuo „perdegimo“ darbe.  Minimos 5 savaitės darbdavio apmokamų papildomų kūrybinių atostogų yra priedas prie pagal įstatymus pedagogams priklausančių 8 savaičių atostogų. Nors mokykloje tik pradedamas diegti rodiklių sekimas ir konkrečiais skaičiais pasidalinti dar negalima, bet  teigiamas poveikis aiškiai matomas. Mokytojai priima kūrybiškesnius sprendimus kylančiose standartinėse ir nestandartinėse situacijose, rekomenduoja mokyklą kaip socialiai atsakingą darbdavį savo kolegoms, stiprėja mokyklos bendruomenė.   „Buvome vienintelė mokykla, dalyvavusi tokiame konkurse. Labai džiaugiamės, kad mus pastebėjo ir turėjome galimybę pasidalyti „Varnų salos“ personalo valdymo gerosiomis praktikomis tarp galingų, didelių, ilgametį įdirbį turinčių įmonių. Tai labai vertinga patirtis ir įrodymas, kad einame teisingu keliu“, – įsitikinusi Jolita.  „Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems! Gerus darbus daryti gera! 

Šeima – tai mūsų tvirčiausias pagrindas. Tai vertybių kodeksas. Taisyklių rinkinys. Atsinešti ir išmokti įpročiai. Įgyti įgūdžiai. Paguodos ir ramybės uostas. Jeigu kartais, visai kartais, jame kyla audra, kartu galime ją įveikti ir po jos džiaugtis stojusia neįtikėtina ramybe. Nes šeima – tai drauge patiriami džiaugsmai ir vargai. Susikibus už rankų išmoktos pamokos ir ištaisytos klaidos. Nutiestas kelias ateičiai.  Pasak Johano Volfgango Gėtės, „yra tik du dalykai, kuriuos galime viltis palikti savo vaikams. Vienas iš jų – šaknys, kitas – sparnai“. Laikykimės tvirtai savo šaknų ir vieni kitiems auginkime neišmatuojamo dydžio sparnus. Kad vieną dieną šautume į dangų svaiginančiam, bet saugiam skrydžiui, tvirtai žinodami – kad ir kur bebūtume, kur bekeliautume, kur beapsistotume, visada turėsime kur sugrįžti!  „Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems! Mums rūpi kiekviena „Varnų salos“ šeima! 

Pavasario žiedais apsipylusį gegužės 8-osios vakarą mokyklos „Varnų sala“ direktorė Margarita Pilkauskaitė šventė ne tik labai gražų savo gimtadienį. Artimieji, draugai, bendradarbiai simboliškai išlydėjo ją į „Tarptautines suaugusiųjų dailiojo čiuožimo varžybas 2024“ Oberstdorfe! Taip, taip, jūs viską gerai supratote – Margarita pagaliau pildo savo metų metais sūpuotą svajonę ir štai taip įtikinamai įrodo, kad neįmanomų dalykų tiesiog nėra.   Šventinį vakarą „Pramogų arenoje“ susirinkusiems viražus ant ledo demonstravo Margaritos bendrakeleivės – vienintelio Lietuvoje dailiojo čiuožimo suaugusiems klubo „Čiuožimo pulsas“ narės. O po šaunaus jubiliatės pasirodymo arena aidėjo ne tik nuo susižavėjimo šūksnių – joje snigo pliušiniais žaisliukais. Dar vienas Margaritos troškimas buvo išpildytas!  Dabar jau stipriai stipriai laikome kumščius ir linkime didžiausios sėkmės Direktorei Vokietijoje! Ji yra įkvepiantis  pavyzdys, kaip reikia siekti savų tikslų. Įsiklausykim:  „Visko pagrindas yra disciplina. Ji susideda iš 5 elementų: susitaikymo (priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir pripažinti savo galimybių ribas), valios, sunkaus darbo, stropumo bei atkaklumo. Ir eidami mažais žingsniais visada pasieksime didelių rezultatų. Žinot, kuo man žavus mėgėjų sportas? Ogi tuo, kad čia nesvarbu, kiek tau metų, nesvarbu koks tavo lygis, nesvarbu kokie tavo fiziniai duomenys. Nesvarbu, kada sugalvojai, kad nori tapti šokėju, plaukiku, čiuožėju, krepšininku ir pan. Svarbu, kad dabar tu gali įgyvendinti savo svajones ir daryti tai, ką visada norėjai, bet neturėjai gyvenime galimybių. Tiek daug visokių užsiėmimų suaugusiems, tik tereikia apsispręsti ir bandyti. O tada veriasi galimybės, pamatai, kad aplinkui daug bendraminčių. Ir ne tik savam kieme, bet plačiajam pasaulyje žmonės mokosi naujų dalykų ir stengiasi praturtinti savo kasdienybę įvairiomis veiklomis. O ir varžybos – ne įtampos ir konkurencijos pilnos, o džiaugsmo, palaikymo ir bendrystės.   P.s.: Svajokit drąsiai ir plačiai, nes svajonės pildosi ir atneša daug džiaugsmo.“  Margarita, skrisk be sparnų! „Varnų sala“ su tavim kartu! 

Kiekvieną dieną, kiekvieną naktį Ji yra šalia… Tariant pirmą žodį, glostant pienės žiedą, žengiant pirmą žingsnį… Nedrąsiai atveriant naujos mokyklos duris ar siaučiant iš laimės išlaikius egzaminą, sutikus tikrą meilę – Ji yra šalia. Ką daro pargriuvęs ir skaudžiai užsigavęs mažylis? Bėga paguodos į mamos glėbį. Ko laukia nuliūdęs, piktas, nusivylęs, pasimetęs ar tiesiog įskaudintas paauglys? Mamos palaikančio žvilgsnio ir stipraus apkabinimo. Kaip elgiasi kiekvienas suaugęs žmogus, kai pasijunta atsidūręs padėtyje be išeities? Pirmiausia, mintyse, jis šaukiasi Mamos, net jei jos jau nebėra. Nes Mama – tai pats tikriausias stebuklas…  Garsusis prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas yra pasakęs: „Motinos širdis – tai bedugnė, kurios gilumoje visada atsiras atlaidumo“. Ta širdis tikrai neišmatuojama, nes joje telpa visas mūsų pasaulis su pakilimais ir nuosmukiais, atradimais ir praradimais, vargais ir džiaugsmais.   Mielosios Mamos! Iš  visos širdies sveikiname Jus su Mamyčių diena! Linkime Jums daug daug sveikatos, stiprybės. Besirūpindamos mumis nepamirškite savęs! Svajokite ir pildykite savo norus. Tegul Jūsų gyvenimas bus gražus kaip žydintys sodai ir gaivus kaip pavasarinis vėjas! Būkit ir savo išmintimi visada džiuginkit mus!   „Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems! „Varniečiai“ sveikina visas Mamas!

Šiandien „Varnų salos“ pagrindinės mokyklos aštuntokas Jonas džiaugiasi gyvenimu. Tačiau dar visai neseniai viskas atrodė kiek kitaip. Berniuko mama Gintarė pasakoja, kad būdamas septintoje klasėje jis pradėjo nebenorėti eiti į mokyklą, sunkiai keldavosi, nuo ryto būdavo prastai nusiteikęs. Paaiškėjo, jog Jonas patiria patyčias. Gintarė pradėjo galvoti apie mokyklos keitimą sūnui. Tuo laiku ji per televiziją pamatė laidą apie „Varnų salos“ direktorę Margaritą Pilkauskaitę. Ir dėl savo vaiko susirūpinusiai mamai labai patiko direktorės požiūris į mokslą bei elgesys su mokiniais (pradinukais): „Vaikas ant lentos parašė: 2 + 3 = 4. Margarita nenubraukė ir nenutrynė neteisingo atsakymo – ji vietoj 3 įrašė 2 ir pasakė: „Va dabar yra teisingai.“ Lemtingas sutapimas, bet visai netrukus Gintarė pastebėjo, jog netoli namų duris atvėrė pagrindinė mokykla „Varnų sala“, renkanti naujas klases. Ir suprato, jog tai būtent Margaritos vadovaujama mokykla. „Kai pasiskambinau, mums pasiūlė, kad Jonas ateitų ir vieną dieną pabūtų pamokose – pasitikrintų pats, kaip jaučiasi šioje mokykloje. Iš pradžių sūnus spyriojosi, abejojo, ar nebus dar blogiau. Bet po to vieno pasibandymo, jis pasakė, kad nori mokytis „Varnų saloje“.  Kokie privačios pagrindinės mokyklos „Varnų sala“ privalumai?  Gintarė sako, jog vienas iš mokyklos privalumų, kad pamokos prasideda nuo 9 val. ryto. Todėl, net jei „Varnų sala“ būtų toliau nuo namų, moteris sūnų suspėtų į ją nuvežti laiku. Tačiau pats svarbiausias dalykas, jog dabar Jonas mokykloje jaučiasi gerai. Mokykla jam nebėra kančia, nebereikia rūpintis, ar pamokos paruoštos, raginti jo mokytis. Namuose vaikinukas dažniausiai dirba tik su projektais, namų darbų beveik nereikia daryti, nes vaikai viską suspėja atlikti mokykloje. Didelis privalumas – mažos klasės, kaip ir galimybė kiekvienam vaikui skirti daugiau laiko. Anksčiau Jonas neturėjo motyvacijos. Dabar Gintarė džiaugiasi išaugusiu sūnaus sąmoningumu, iniciatyvumu, o pati nebesijaučia savotiškai „pririšta“ prie jo mokslų. Netrukus Jonas baigs aštuntą klasę, tai mama paklausė jo, ar nenorėtų stoti į kokią nors gimnaziją. Bet berniukas kategoriškai atsisakė keisti mokyklą. „Man čia gera. Mane priima ir mokytojai, ir mokiniai. Vaikai labai draugiški, todėl yra smagu. Mokytojai moko geriau nei buvusioje mokykloje. Ir laiko daugiau skiria kiekvienam. Jaučiuosi saugiai ir komfortiškai bendraudamas su jais. Labai patinka, kad visos klasės gali draugauti tarpusavyje. Mėgstu ispanų kalbą. Bet tokio kažkokio mylimiausio dalyko neturiu. Apie tolimesnę ateitį dar negalvoju – labai jaunas esu, dar mėgaujuosi savo laiku“, – juokiasi Jonas.  Kodėl verta rinktis mokymąsi privačioje mokykloje „Varnų sala“?  Gintarė sako, kad ir rekomenduotų, ir jau rekomenduoja „Varnų salą“ tėvams, jei išgirsta jų abejones, išgyvenimus, neramumus dėl vaikų lavinimo ar patiriamų problemų. Tuomet jiems sako: „Prašom, ateikit į mūsų mokyklą, ir viskas bus daug geriau. Aš žinau, nes matau akivaizdžius sūnaus pokyčius. Žymiai pagerėjo jo emocinė būklė. Jonas jau pradeda po truputį suvokti, kad mokslas tai yra žinios, o ne prievarta ar bausmė. Pamažu jis tampa atsakingu jaunu žmogumi, atranda norą mokytis. Matau laimingą vaiką. Keliasi ryte linksmas, valgo, ruošiasi, griebia paspirtuką ir lekia į mokyklą. Man, kaip mamai, tai labai labai svarbu.“  Gintarei pritaria ir Vilardo (11 m.) bei Vincano (9 m.) mama Laima, taip pat leidžianti sūnus į privačią pradinę mokyklą „Varnų sala“. Kodėl priėmė tokį sprendimą? Nes jos netenkino mokymo sistema, pernelyg griežtos taisyklės, perpildytos klasės, didelė mokytojų kaita valstybinėje mokykloje, kurią anksčiau lankė vaikai: „Jiems buvo labai sunku. Per pertraukas jų neišleisdavo net į koridorius. Vaikai ištisai būdavo klasėse ir dideliame chaose. Namo sūnūs grįždavo dažnai su nuo triukšmo įsiskaudėjusiomis galvomis, nes mokytojai negebėdavo vaikų nuraminti per pertraukas. Mano vaikai jautrūs, mane pradėjo neraminti jų savijauta. Todėl pradėjau ieškoti mokyklos, kurioje būtų mažos klasės, kad vaikams emociškai būtų lengviau.“  Kas pasikeitė, Laimos sūnums pradėjus lankyti privačią pradinę mokyklą „Varnų sala“?  Dar iki lemtingo sprendimo priėmimo Laimos akį patraukė informacinis plakatas apie pradinę mokyklą „Varnų sala“, kurį pastebėjo vežiodama vaikus į senąją mokyklą. Iš karto šmėstelėjo mintis, kad galbūt tai yra būtent tai, ko moteris ieško – privati mokykla visai netoli namų. Po ekskursijos „Varnų saloje“ nuojauta pasitvirtino – tai labai jauki, gera aura spinduliuojanti, su nedidelėmis klasėmis mokykla. O ir kaina šioje mokykloje už mokslus yra patraukli bei nedidelė, lyginant su kitomis privačiomis mokyklomis. Sūnums pradėjus mokytis „Varnų saloje“ Laima džiaugėsi iš karto pagerėjusiais jų mokslo rezultatais. Kai vaikų klasėje mažai, jie kiekvieną dieną gauna daug dėmesio ir pagalbos. Mama labai patenkinta ir pagerėjusia vaikų emocine savijauta: „Pokyčiai įvyko milžiniški. Vyresnėlis Vilardas buvo uždaras, susikaustęs. Jis atsivėrė per kelis mėnesius. Išdrąsėjo ir net tapo lyderiu. Pasidarė iniciatyvus, atsiskleidė jo kūrybiškumas. Atrado ir pamilo knygų skaitymą. O Vincanas, nors ir jauniausias klasėje, dabar yra jos siela. Nebijo reikšti ir moka jautriai priimti kitų jausmus. Labai žavu tai, kad nuo pat mažens vaikai šioje mokykloje mokomi nusibrėžti ribas ir pasakyti „stop“, kai reikia. O juk daugybė žmonių negeba to daryti net būdami suaugę. Todėl tokie įgūdžiai yra neįkainojamos vertės.“  Kaip atrodo vaikų pamokos pradinėje mokykloje „Varnų sala“?  Vincanas yra išskirtinai gabus berniukas. Todėl jo mama labai džiaugėsi, jog mokykla sudarė sąlygas ir leido jam kartu su vyresniu broliu per vienerius metus baigti 3–4 klases. Laima pabrėžė, kad kiekvienam mokiniui mokykloje yra skiriama tiek laiko, kiek reikia. Labai gražiai yra globojami ir tie vaikai, kurie susiduria su mokymosi sunkumais. Pats Vincanas savo savijautą mokykloje apibūdina trumpai, vyriškai: „Mažiau triukšmo klasėje. Geresnė mokytoja. Anksčiau lengviau buvo, dabar užduočių daug duoda. Rytais noriu eiti į mokyklą. Mėgstamiausia pamoka – anglų kalba. Labai gera mokytoja.“ O tada plačiai nusišypso ir parodo į viršų iškeltą nykštį.  Mama Laima sako, kad mokytojai lengvai randa kalbą su vaikais, pamokų metu naudoja kompiuterinius žaidimus, kad jiems būtų įdomu. Moka juos suvienyti, kasdien aktyviai leidžia laiką lauke – žiemą su slidininko kostiumu dūksta kartu su vaikais ir pusnyse. Į anglų kalbos mokytojos Olgos Bielko pamokas vaikai veržte veržiasi, o pasiekti rezultatai yra stulbinami. Muzikos pamokose mokytoja Oksana Vitkūnienė neužkrauna vaikų galvų jokiais pertekliniais dalykais. O kūno kultūros užsiėmimuose, kurias veda Evaldas Stepanavičius, vaikai sportuoja net 4 kartus per savaitę. „Tėvams, ieškantiems savo atžaloms privačios pradinės mokyklos, tikrai rekomenduočiau „Varnų salą“. Nes čia yra nuoširdus, savo darbą ir vaikus mylintis kolektyvas, saugi, namus primenanti aplinka“, – tikina mama Laima.   „Varnų sala“ laukia ir naujų mokinių, ir mokytojų!  Labai laukiame ir naujų mokinių, ir mokytojų. Drąsiai junkitės prie

Nestandartinė, daugybe talentų apdovanota ir ilgametę įvairiapusę profesionalią patirtį turinti „Varnų salos“ technologijų mokytoja Tamara Kutakhova labai myli savo mokinius. O „varniečiai“ labai myli mokytoją. Į pamokas vaikai ateina su malonumu, užduoda mokytojai tūkstančius klausimų, yra aktyvūs ir iniciatyvūs – nori gaminti, siūti, lipdyti ir t.t. Galbūt dėl to tikro abipusio ryšio šioje darnioje draugijoje gimsta tikri meno šedevrai.   Karo Ukrainoje išvyta iš namų Tamara į Lietuvą atvyko iš Čuhujivo  Karo Ukrainoje išvyta iš namų Tamara kartu su vyru Vitalijumi į Lietuvą atvyko iš Charkivo srityje esančio Čuhujivo. Lietuviškas šaknis turintis Vitalijus taip pat mokytojauja „Varnų saloje“. Iki karo jis buvo mokyklos direktoriumi, psichologu, biologijos ir geografijos mokytoju Čuhujive. Tamara yra profesionali choreografė, kultūros darbuotoja. Gimtojoje šalyje ji dirbo meno vadove, mokykloje – metodininke, organizatore, režisiere, rankdarbių būrelių vadove, siuvo interjero papuošimui skirtas originalias lėles ir t. t. Tamara sako, kad daug kurias priemones, kurias dabar naudoja savo pamokose „Varnų saloje“, ji išbandė ir pasitikrino augindama savo vaikus. Mokytojų šeima jau yra apsisprendusi likti Lietuvoje. Nors abu labai dideli Ukrainos patriotai, bet jau tokio amžiaus, kad supranta, jog gimtinės prisikėlimo gali nebesulaukti. Viena dukra Vokietijoje, o 3 vaikai su šeimomis, anūkai liko Ukrainoje – tarnauja, gina ir dirba Tėvynei, bet tėvus pasižadėjo lankyti. „Dabar aš intensyviai mokausi lietuvių kalbos. Beje, tobulėti man labai padeda „varniečiai“. Jie, savo ruožtu, jau perprato ir ukrainiečių kalbą. Taigi vyksta tokie savotiški kultūriniai mainai. Su vaikais dirbti man labai patinka. Tai nenuspėjamas, kūrybinis, labai dėkingas darbas. Ypač, kai matai rezultatus. Kai mokiniai ateina pas tave po pamokų tik todėl, kad jiems įdomu, svarbu ir jie nori kažko išmokti. Kai matau jų žibančias akis, jaučiuosi labai laiminga. Tai ir yra didžioji prasmė“, – šypsosi Tamara.  Kaip gimsta idėjos ir technologijų pamokose sukuriami nepaprasto grožio darbai?   Technologijų mokytoja sako, jog visų darbų idėjų autoriai ir didieji kūrėjai yra „Varnų salos“ 5–11 klasių mokiniai, o ji tik truputėlį padeda. Vaikai yra nuostabiausi pasakininkai, fantazuotojai, burtininkai. Kai būna geras oras, Tamara su „varniečiais“ keliauja į šalia mokyklos esantį parką, renka gamtines medžiagas (akmenėlius, žoles, kankorėžius, giles ir t.t.) Dažniausiai, iš karto, jas berenkant, yra sugalvojama, kokia istorija ar pasaka bus kuriama. Grįžę į klasę, mokiniai medžiagas surūšiuoja ir kartu sprendžia, ką savo „miške“ apgyvendins. Taip gimsta raganos, hobitai, sraigės, namukai ir t.t. Savo darbuose kaip pagrindinę medžiagą Tamara naudoja modeliną, kuris labai plastiškas, nebirus, puikiai džiūstantis. Vaikams ši medžiaga labai patinka, nes ją malonu liesti, čiupinėti. Užbaigiant darbą modelinas dengiamas akriliniais dažais. Visi „varniečiai“, nepriklausomai nuo amžiaus, dalyvauja šių darbų kūrime.  Pilis princesei, kreivas namelis raganai  Taip vieningai veikiant gimė ir pilis princesei, ir pati princesė. Pilies karkasui, bokšteliams buvo panaudoti plastikiniai buteliai, padengti modelinu ir akriliniais dažais. Šalia pilies nutūpė gražūs augalėliai, buvo nutiestas takelis iš smulkių akmenėlių, surinktų iš prie mokyklos esančios aikštelės. Pakeliui link pilies ant kelmo juokinga ragana sėdi. „Pagal technologijų pamokų programą lipdėme žmonių veidus, bet vis kažkokie „pabaisiukai“ išeidavo. Tai mes suradom jiems savininkus. Padarėme raganai džiovinamus grybus, voratinklius, musmires, juodą katiną. Ir varną – juk tai mūsų mokyklos simbolis. Raganos piliai mokinys pagamino kartoninį karkasą. Jis buvo padengtas modelinu. Dėl medžiagoje esančio vandens namelis persikreipė, bet mes nusprendėme, jog raganai tokia bakūžė labai tinka. Dar labiau jį pakreipėme į vieną pusę ir išėjo puikus, įdomus rezultatas. Fantazijai ribų nėra“, – pasakoja Tamara.   Teatras lagamine, senovinis ukrainietiškas kaimas, dėlionės autizmo spektrą turintiems vaikams  „Varnų salos“ ūkvedys Marius mokinių surinktai medžiagai kaupti atnešė seną lagaminą. „Varniečiai“ pasiūlė išnaudoti jį kaip pagrindą naujam projektui. Pasakiškas miškas buvo kuriamas ilgai. Per laiką lagamine apsigyveno hobitas, ant šluotos skraidanti ragana, žiurkė. Kiekviena klasė pridėdavo vis kažkokią naują detalę. Rezultatas pranoko lūkesčius. Dabar, kai lagamine įjungiamas mažytis žibintas, sužimba stebuklingi akmenėliai, miškas magiškai atgyja, gyventojai pradeda judėti – priklausomai nuo norų ir išmonės. Dar viename mokinių miniatiūriniame projekte atgimė Ukrainos peizažas. Jame –trobelė, tvora iš vytelių ir bobulė su skarele, vežimas, arkys, šuo, žąsis, saulėgrąža, dedešvos, vynuogynas, puodas virtiniams virti. Taip simboliškai atspindėtas apleistas senovinis 19 amžiaus Ukrainos kaimas.  Taip pat Tamara su mokiniais yra pasiuvusi daugybę lėlių. Dabar visi triūsia su smurfų miesteliu. Mokykloje susikūrusi mokomoji vaikų bendrovė Raven‘s puzzles jau antrus metus dalyvauja „Lietuvos Junior Achievment“ įgyvendinamoje progresinio ekonominio švietimo, verslumo ugdymo, finansinio raštingumo ir ugdymo karjerai programoje. Šiam projektui „Varnų salos“ mokiniai kuria paveikslėlius namų puošybai bei specialias dėliones iš akmenėlių autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Tamara įsitikinusi, jog kol šalia yra vaikų, idėjų tikrai nepritrūks.   Technologijų mokytoja siekia, kad vaikai išsiugdytų darbo įgūdžius, kurie pravers ir ateityje  Tamara sako, kad savo technologijų pamokose ji siekia supažindinti ir išugdyti vaikų darbo įgūdžius su įvairiomis medžiagomis: gamtoje randamomis, tekstile, kartonu, moliu, modelinu, plastiku, siūlais, įvairiais dažais, paprastais ir karštais klijais. „Vaikams šie užsiėmimai yra tarsi atpalaiduojantis žaidimas, tačiau jų metu puikiai treniruojama smulkioji motorika. Taip pat vyksta asmeninis tobulėjimas, skatinama kūrybiškai žvelgti į gyvenimą. Lavinama fantazija ir estetinis skonis, ugdomi tvarkos, kruopštumo, susikaupimo, uolumo ir atkaklumo siekiant rezultato jausmai. Gal bent dalį iš mokykloje gautų įgūdžių mokiniai panaudos ir savo, jau suaugusiojo, gyvenime. Kiekvienas, dalyvaujantis mūsų bendruose projektuose yra svarbus. Net jei jis pridės tik vieną akmenėlį į takelį ar vytelę į tvorą. Didžiausias džiaugsmas man, jei dėl to mokinys jausis labiau pasitikintis savimi, ypatingas ir išdidus“, – pokalbį užbaigia Tamara.  „Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems! Savo ateitį kuriame kartu!