Apie Astridą Lindgren

Mūsų mokyklos vardo įkvėpėja Astrida Lindgren

Mūsų mokyklos vardo įkvėpėja, vaikų numylėtinė, garsioji rašytoja Astrida Lindgren gimė 1907 m. lapkričio 14 d.

Su daugiau nei 70 šios nuostabios moters knygų užaugo viso pasaulio kartų kartos! Ir „Varnų salos“ pavadinimas tikrai ne atsitiktinai, ir tikrai ne šiaip sau nutūpė ant mūsiškės stogo – čia mes vadovaujamės tomis pačiomis vertybėmis kaip ir Astrida savo gyvenime bei jos knygų herojai. O tas gyvenimas – nei kiek nepagražintas, nei kiek neišgalvotas. Jis apie šviesią vaikystę, tikrą meilę, kurios pakanka visam gyvenimui. Apie laisvę, nerūpestingumą, žaidimus nuo ryto iki vakaro ir įsipareigojimus, atsakomybę, saugumo jausmą. Pamokas iš patirties, grūdinančias ir neleidžiančias palūžti net smarkiausioms audroms talžant. Apie nuolatinę blogio ir gėrio kovą, tikint, kad gėris galiausiai triumfuos.

Astrida paauglystėje buvo tikras uraganas – sensacingai nurėžtomis kasomis ir vyriškais rūbais vilkinti miestelio padauža siautė vakarėliuose, konfliktavo su tėvais. Vos 18-os ji slapta vyko gimdyti į Kopenhagą, jai teko palikti vaiką globėjams, grįžti į alkaną ir skurdų didmiesčio gyvenimą, spausti delne kiekvieną erę, kad galėtų pasimatyti su sūneliu, kovoti už galimybę būti su juo ir išgyventi žudantį ilgesį. Visi tikri, neišgalvoti patyrimai ir „sugulė“ į Astridos knygas – būtent dėl to tokias artimas kiekvienam iš mūsų. Būtent todėl legendiniais tapo jos paguodos žodžiai pasimetusiems paaugliams, nebežinantiems kaip palikti nerūpestingą vaikystę: „Jūs ir vėl galėsite žaisti, tik šiek tiek vėliau, su savo vaikais“. Ir ji tikrai žaidė.

Mes „Varnų saloje“ taip pat žaidžiame ir mokomės gyvenimo. Mums svarbiausios blizgančios, troškimų kupinos vaikų akys, teisingos idėjos galvose ir šviesios vertybės širdelėse. Net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis ir iki pat mirties Astrida sugebėdavo į viską žvelgti lengvai, su humoru ir saviironija. Šios gražios sukakties proga norisi palinkėti mums visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, neprarasti gebėjimo dūkti, tyrinėti, juokauti. O kai atrodys, jog visos durys užsiveria ir šviesos tunelio gale nebėra, pasikartokime nemirtingą Pepės Ilgakojinės frazę: „Aš šito niekad nebandžiau, todėl man tikrai pavyks!“ 

„Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems!