Šiandien Lietuvoje drąsiai plazda daugybė vėliavų, o mes, kvėpuodami pilna krūtine, švenčiame laisvę, europietišką gyvenimą, beribes galimybes. Tačiau mūsų mylima Ukraina jau beveik metus kaunasi už šansą tapti lygiateise, savarankiška pasaulio dalimi. Labai džiaugiamės, kad šiuo ypatingai sunkiu laiku mūsų „saloje“ kartu su lietuviukais glaudžiasi ir karo iš savo šalies išginti ukrainiečių vaikai bei jų mokytojai. Esame labai laimingi matydami kaip tiesiog akyse, natūraliai, vyksta jų įsiliejimas į lietuvišką mokyklą ir neįkainojami kultūriniai bei vertybiniai tarpusavio mainai. Viliamės, kad visų bendromis pastangomis mūsų globotiniai pamažu atsities, o Ukraina užtikrintai iškovos laisvę. Tuomet šie vaikai, jų tėveliai, mokytojai galės grįžti namo į laisvą gimtąją šalį.
Minėdami 105-tąsias Lietuvos valstybės atkūrimo dienos metines esame tikri, kad mūsų Lietuvoje ir mažam, ir dideliam yra ne tas pats: dėl karo siaubą patyrusio ar dėl kitų priežasčių liūdinčio bei išsigandusio draugo, sužaloto paukščio, nulaužto medžio. Nes čia gyvena savarankiški, atsakingi, sąmoningi piliečiai, kuriems nėra svetimo karo ar skausmo ir kurie tiesiog nemoka būti abejingi, neutralūs, apsimetę. Nes Lietuvoje visi ir visada „sparnas už sparną“!
Švęskime ir tvirtai tikėkime, kad gėris tikrai nugalės blogį ir triumfuos tiesa bei taika. Saugokim taip nelengvai mūsų iškovotą laisvę, mylėkime ir rūpinkimės vieni kitais, o svarbiausia – visų mūsų mama Lietuva, kuri yra kiekvieno pradžių pradžia!
Su Vasario 16-ąja, Mielieji!