„Tėti, pavargau, panešk!“, „Tėti, pažaiskim gaudynių!“, „Tėti, pastatom pilį!“, „Tėti, papūsk, skauda!“… „Tėti, ar kartais susimąstai, koks tu svarbus? Jei ne tu, aš nežinočiau, kas yra drąsa, atsakomybė, stiprybė, protingi sprendimai, „vyro žodis“, garbingumas, juokas „iš piršto“ pilna krūtine, vėjavaikiškumas ir kūlversčiai pievoje… Iš tavo rankų patys skaniausi ledai, ypač, jei neleido mama, o tu žinai, kad man gali skaudėti gerklę, ir ji tave labai bars… Tu vis tiek leidi… Tik dėl to, kad mane saugai dieną naktį, aš galiu ramiai miegoti net priešo raketoms raižant nekaltą dangų… Tu mane taip saugai…
Tėti, labai tave myliu ir sveikinu su Tėčių diena! Būk stiprus, kad mane galėtum visada panešti ir kantrus, kai aš ko nors užsispiriu. Neužtruk darbe. Turiu Tau staigmeną. Ir žinai. Nieko nieko nebijok. Kai užaugsiu, aš tave labai stipriai saugosiu… Ir panešiu, jei reikės…“