Lietaus vaikai, ačiū, kad atveriat mūsų širdis! 

Lietaus vaikai, ačiū, kad atveriat mūsų širdis! 

Vaiskią pavasario dieną moteris sėdi ant suolelio ir gėrisi ežero vaizdu. Akis užkliūva už nuo liepto su plonu pagaliuku „žvejojančio“ berniuko ir jį prižiūrinčios močiutės. Staiga mažylis pašoka, pravirksta, trypia kojomis ir šaukia: „Noriu pas mamą! Pas mamą!“ Močiutė reaguoja ramiai: „Tai gali bėgti. Štai mama, juk visai šalia.“ Berniukas pradeda atsargiai stypčioti per žolę, o po to žaibiškai pasuka ir lekia prie sėdinčios nepažįstamos moters. Stipriai ją apkabina ir sako: „ Labai tave myliu.“ Tada žiūri į ją taip nuoširdžiai, neatitraukdamas savo mėlynų akių. Moteris nusipurto sekundę trunkantį sutrikimą. Apkabina mažylį ir atsako: „Aš taip pat tave labai myliu. Nori, kad palydėčiau pas mamą? Tau bus drąsiau?“ Berniukas palinksi galva. Susikibę už rankų du nepažįstamieji eina 30 žingsnių.  Iki dėkingu žvilgsniu pasitinkančio svarbiausio žemėje žmogaus – mamos. Atsitiktinė moteris, palikusi berniuką saugiam glėby, apsisuka ant kulno ir nueina. Mintyse ištaria: „Lietaus vaike, ačiū, kad atvėrei mano širdį…“ 

 „Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems! Čia priimamas kiekvienas vaikas toks, koks jis yra! „Pasaulinę autizmo dieną“ laikau tavo delną savo delne! 

Lietaus vaikai, ačiū, kad atveriat mūsų širdis!


Paskelbta