Ala Soroka
Ispanų kalbos mokytoja
5 kalbas mokanti Ala prisistato labai kukliai – ne dėl to, kad neturi ką pasakyti. Tiesiog tokia jos prigimtis – rūpintis kitais jai patinka daug labiau nei kalbėti apie save. Moteris gimė ir užaugo Vilniuje. Jau daugiau nei 30 metų ji dirba vokiečių ir ispanų kalbos mokytoja: „Kai buvau jauna, galvojau, kad padirbėsiu 10–15 metų pedagogikoje ir pasuksiu turizmo keliu. Tačiau trauka vaikams mane nugalėjo. Tai labai prasmingas darbas, kuriame vyksta nuolatiniai mainai – tu duodi vaikams daug, bet grąžos ir dėkingumo gauni dar daugiau. Be to, iš vaikų aš nuolatos mokausi. Nes kiekvienas vaikas kitoks. Kiekvienas vaikas – vertybė.“
Ala sako, kad ji labai myli vaikus, yra įdomu su jais, tai kitokioje veikloje šiandien savęs ir neįsivaizduoja. Tačiau labai ankstyvos svajonės tapti mokytoja neturėjo. Jai visada patiko bendravimas su žmonėmis – 8 klasėje net mąstė apie žurnalistiką. Vėliau žavėjosi anglų kalba. „Greičiausiai vyresnis brolis įkvėpė meilę kalboms – jis moka anglų, ispanų, italų. Pasekiau jo pėdomis – mokslus baigiau Minsko valstybiniame pedagoginiame užsienio kalbų institute (vokiečių ir ispanų kalbas). Jaunystėje, kai pradėjau dirbti, ispanų kalba dar tikrai nebuvo populiari – daugiau dėsčiau vokiečių. Dabar ispanų yra „ant bangos“ – juk tai labai graži, muzikali, emocionali kalba. Norinčių mokytis yra daug. Ir aš labai džiaugiuosi, kad galiu dalintis su vaikus šios nuostabios kalbos subtilybėmis“, – sako pedagogė.
Ala įsitikinusi, jog dirbdama su vaikais nepatyrė ypatingų sudėtingumų. Šis darbas jai teikia didžiulį malonumą. Per savo ilgametę patirtį mokytoja turėjo mokinių, kuriuos pavyko taip sudominti ispanų kalba, kad jie pasirinko ją kaip antrąją užsienio kalbą. Po mokyklos baigimo šie jaunuoliai sėkmingai naudojo ją studijuodami arba dirbdami užsienyje. „Tokios akimirkos yra pačios džiaugsmingiausios“, – tvirtina Ala. O kaip vieną iš iššūkių mokytoja įvardija naujų technologijų įvaldymą: „Gyvenimas keičiasi, viskas tobulėja, reikia eiti su juo koja kojon ir tai nėra lengva. Kartais dėl techninių trikdžių gali nespėti tinkamai pasiruošti pamokai. Bet šiaip man visada viskas einasi lengvai. Man tiesiog visiškai nesunku matyti dalykus taip, kaip juos mato mokinys, pajusti, kas jam sunkiau sekasi ir padėti tai įsisavinti.“ Ala ypač džiaugiasi, jei pavyksta atsiskleisti uždaresniam vaikui: „Didelė dalis pasaulinio garso istorinių asmenybių, mokslininkų, menininkų, kompozitorių gyvenime buvo kuklūs, santūrūs žmonės arba tiesiog introvertai. Ir per kažkokį kūrybinį impulsą, per vieną akimirką jie imdavo ir pražysdavo. Šiandien mes gėrimės jų fantastišku šimtmečių palikimu. Kartais po ta užrakinta išore slepiasi genialus vidus. Reikia tai pajusti ir padėti jam atsiskleisti.“
Mokytoja sako, kad teisingiausia kalbą mokytis ir pagal taisykles, ir per kūrybinę raišką: eilėraščius, spektaklius, dainas. Norint suprasti kitos tautos kalbą, reikia ją pačiupinėti „gyvai“. O tai labai patinka vaikams. Todėl vienas įsimintiniausių dalykų Alai yra Ispanijos nacionalinės šventės (isp. Fiesta Nacional de España) minėjimas kartu su vaikais: „Šios dienos tikslas yra pagerbti Ispanijos kultūrą, paveldą ir tradicijas. Ta proga drauge su mokiniais rengėme pasirodymą – aš ten net dainavau ispaniškai. Vaikai yra labai kūrybingi, emocionalūs. Itin svarbu, kad jie būtų įvertinti kaip asmenybės. Puiku, kad jiems organizuojami skaitovų konkursai įvairiomis kalbomis. Labai džiaugiuosi, kad vaikai yra patys suinteresuoti mokytis ispanų kalbos. Neseniai pamokos tema buvo apie Vilniaus miestą. Vienas dešimtokas atnešė savo gamybos plakatą su nuotraukomis, ispaniškais užrašais. Štai tokia vaikų motyvacija ir užsidegimas mane tikrai „veža“.
Ala mano, kad jos stiprybė yra gebėjimas nekaupti nuoskaudų ir mokėjimas atleisti: „Mano mama mokė mane nuo vaikystės: „Elkis su žmonėmis taip, kaip norėtum, kad jie elgtųsi su tavimi.“ Aš taip ir stengiuosi gyventi.“
Mokytoja Ala jau dirbo vienoje gimnazijoje, kai nusprendė ieškoti papildomo darbo. Pamatė skelbimą, kad reikalingas ispanų kalbos mokytojas „Varnų saloje“ ir surizikavo pasisiūlyti – ne visiems dabar tinka vyresnio amžiaus mokytojai. Bet čia ją džiaugsmingai priėmė, čia dirba ir šiandien: „Darbas „Varnų saloje“ yra ypatingas pirmiausiai savo aplinka – tai yra privati mokykla. Tėvai, leisdami vaiką į tokią mokyklą, turi savų lūkesčių. Jie myli savo atžalas, jaučiasi atsakingi už jų ateitį ir tikisi kokybiško mokslo. Todėl mokytojui reikia pasitempti, nes privalu skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui. Iš vienos pusės dirbti, kai mažiau moksleivių, yra geriau, iš kitos pusės tu turi daug daugiau atsakomybių. Šioje mokykloje labai rūpinamės emocine vaiko sveikata, kad jis nepatirtų nereikalingos nervinės įtampos. Mažoje klasėje vaikas negali pasislėpti už kito nugaros. Jis yra tarsi mokytojui ant delno. Todėl abipusiai būtinas draugiško ryšio suradimas. Tada įvyksta kokybiški informaciniai mainai ir galima pasiekti puikių rezultatų.“
Ala labai myli muziką, jūrą, ežerus ir arklius. Vasarą stengiasi paatostogauti netoli Jūrmalos, kur gyvena jos brolis, pagal galimybes apsilanko užsienio šalyse.
Mokytoja mėgsta džiazą, populiariąją klasikinę muziką. Su malonumu klausosi Johano Sebastiano Bacho kūrinių vargonams. Patinka gyvenimiški, meilės, detektyviniai romanai, taip pat skaityti ispanų kalba – neseniai perskaityta prancūzų rašytojo Stendalio „ Raudona ir Juoda“.
„Nors viskas gyvenime praeina, bet turime būti dėkingi kiekvienai dienai, kad ji yra. Gyventi ir džiaugtis turime čia ir dabar, bet gyventi taip, kad būtų gera ne tik man, bet ir šalia esančiam.“
„Varnų sala“ – privati mokykla Vilniuje, atvira visiems! Mokytojas čia yra labai svarbus!
