Norėdami išreikšti palaikymą visiems Ukrainos kariams, sustiprinti jų dvasią jau ketvirtą kartą „Varnų salos“ mokiniai rašo jiems laiškus ir siunčia tiesiai į frontą. Atrodo tik vakar į mūsų salą užklydo didelis būrys ukrainiečių vaikų. Jie bėgo nuo gimtinėje vykstančio baisaus karo, ieškodami užuovėjos ir laikino prieglobsčio. Buvo tokie išsigandę, liūdni, krūpčiojo nuo kiekvieno stipresnio garso. Priglaudėme, apkabinome, sušildėme.
O šiandien jau daugiau nei metai, kai dalinamės ne tik mokykliniu suolu, žiniomis bei arbatos puodeliu, bet ir nuoširdžiomis šypsenomis bei svajonėmis. Svarbiausias troškimas daugumai vaikų – kad kuo greičiau baigtųsi karas ir jie galėtų sugrįžti namo, į tėvynę, už kurią šiandien iš visos širdies kaunasi jų tėčiai, seneliai, dėdės, pusbroliai, šeimų draugai…
Mus pasiekia žinios iš fronto, kad Ukrainos didvyriai yra labai sujaudinti ir jaučiasi pakylėti gaudami nuoširdumo ir ilgesio kupinas išpažintis, pasižadėjimus labai gerai mokytis, priminimus, kokie jie, ten kariaujantys, yra svarbūs ir brangūs… Kariai sako, kad šie laiškai ypatingai pakelia ūpą, skatina judėti pirmyn ir primena, už ką jie kaunasi ir kodėl privalo laimėti. Ir tikrai laimės. Nes visi kartu esame labai stiprūs. Šlovė Ukrainai! Herojams šlovė!
