Olga Bielko Pradinukų anglų kalbos mokytoja ir ugdymo koordinatorė Mokytojos darbas – tai antroji Olgos specialybė. Pirmoji buvo – maitinimo įmonių verslo organizavimas. Anglų kalbą studijuoti mokytoja planavo baigusi mokyklą, bet tuomet pritrūko pasitikėjimo savimi ir drąsos. Taigi Olga nusprendė pildyti antrą svajonę – dirbti maitinimo versle. Mokytojai teko būti ir virėja, ir konditere, ir konditerijos cecho vadove. Atliekant vadovaujamą darbą, Olgai reikėjo mokyti praktikantus. Moteris suprato, kad jai tai gerai sekasi ir kad ji labai ilgisi tikrosios pedagogikos. Ką pajuto, tą ir išpildė – baigė anglų filologiją Lietuvos edukologijos universitete. „Kai mano vaikas pradėjo lankyti darželį, įsidarbinau privačioje anglų kalbos mokyklėlėje, kuri organizavo pamokėles darželiuose. Kai mano atžala baigė pirmą klasę, aš baigiau savo studijas. Tuomet nuėjau dirbti į pirmąją savo mokyklą pradinukų mokytoja. Štai taip gražiai susiderinom. Vaiko auginimas man padėjo lengviau rasti kalbą su mažaisiais mokykloje, nes žinojau, kaip juos sudominti, kokios veiklos jiems patinka. Gal todėl jau 13 metų skiriu dėmesį jaunėliams, nurungusiems dičkius“, – šypsosi Olga. Kodėl pasirinkta mokytojos profesija? Mokytojos profesiją Olga pasirinko sąmoningai. Kai tik pradėjo studijuoti, draugai jos klausė, ar ji tikrai nori tai dirbti? „Labai norėjau dalintis žiniomis ir parodyti vaikams, kaip galima įdomiai mokytis. Troškau atskleisti mano mylimos anglų kalbos grožį, padėti mokiniams ją „prisijaukinti“, išmokti ja naudotis ir įgyti žinias“, – sako Olga. Be to, priduria, kad pradėjusi dirbti mokytoja ji suprato, jog kantrybės resursus teks augintis, nors ir atrodė, kad jie yra pakankami. Olga labai norėjo draugauti su visais mokiniais, o kiekvienas – skirtingas. Teko savo vertybes peržiūrėti, kartelę sumažinti, augti ir mokytis su vaikais kartu. Kokie didžiausi iššūkiai ir džiaugsmai mokytojo darbe? Mokytoja sako, kad didžiausias iššūkis – sudominti ir motyvuoti vaikus, atrasti tinkamas jiems priemones. „Didžiausias džiaugsmas, kai sulauki gerų mokinių rezultatų. Aišku, mes žinom, kad rezultatų greitai pasiekti neįmanoma. Ar greitesnis, ar lėtesnis progresas, nesvarbu – toks saldus yra tas pasiekimų jausmas… Dar labai gera tiesiog stebėti vaikus, pajusti, kas juos sudomina, kuris metodas suveikia. Tai man suteikia didesnį pasitikėjimą savimi. Todėl kasdien su malonumu ruošiuosi pamokoms“, – pasakoja Olga. Ugdymo koordinatorė įsitikinusi, kad pats svarbiausias ir sudėtingiausias dalykas – atrasti raktą į kiekvieno vaiko širdį. Kartais ryšio suradimui prireikia net mėnesio laiko. Kai tai įvyksta, mokymo procesas pradeda eitis lengviau ir vaikas atsiskleidžia. „Tenka taikyti įvairiausius metodus, kol pavyksta mokinį „prisivilioti“, prakalbinti, atverti jo sielos vartelius. Yra tekę praeiti ir pusės metų bandymų ir ieškojimų kelią. Būna, kad pyksti ant savęs, kaltini, kad kažką darai ne taip, kol pagaliau, po tūkstančių bandymų, ima ir įvyksta lūžis. Toks malonus jausmas tada užlieja“, – patirtimi dalijasi Olga ir mano, kad mokytojui reikia niekada neprarasti tikėjimo savimi bei vaiku. Galima pasitarti su kitais pedagogais. Kažkada vis tiek pavyksta. Mokytojas mokosi iš savo patirčių visą gyvenimą. Įsimintiniausias įvykis dirbant su vaikais Olga sako, kad kiekviena mokytojo diena yra ypatinga ir pilna netikėtumų. Tačiau atmintyje įstrigo vienas kalėdinis karnavalas, kuomet ji, penktokų auklėtoja, persirengė dar studijų laikų Malvinos su mėlynu peruku kostiumu. Ji taip puikiai užsimaskavo ir susitapatino su vaikais, kad kiti mokytojai jos neatpažino! „Tokie įvykiai – patys smagiausi, o sunkiuose momentuose stengiuosi neužsibūti. Paanalizuoju ir judu pirmyn“, – šypsosi mokytoja. Mokytojos Olgos stiprybės Olga sako, kad iš aplinkinių atsiliepimų ji supranta, jog stipriosios jos pusės – tai geri komunikaciniai įgūdžiai, šiltas bendravimas, nuoširdi pagalba ir rūpestis kitais. „Nesistengiu kitų mokyti ar aiškinti, kaip dirbti ar gyventi. Labiau man rūpi, kaip žmonėms sekasi, ar reikalinga mano pagalba. Norisi, kad visi gerai jaustųsi. Nors ir ne visada pavyksta “, – šypsosi Olga. Kiekvienas patvirtins, kad Olga yra itin pareiginga, atsakinga, kruopšti. Mokytoja dažnai pyksta ant savęs, kai perfekcionizmas pradeda trukdyti gyventi. Tada tenka stabdyti save. Bet tvarkos ir aiškumo jai labai reikia. Kaip „Varnų sala“ atsirado Olgos gyvenime ir kuo ypatingas darbas čia? „Varnų saloje“ kolegės paskatinta Olga dirba beveik metus: „Savo savijautą mokykloje pavadinčiau „arčiau namų“. Kodėl? Nes mokykla tikrai yra arti mano gyvenamosios vietos ir čia aš nuo pirmos minutės iš tikrųjų jaučiuosi kaip namuose. Esu rami, užtikrinta, džiaugiuosi sklandžiu ir šiltu bendravimu su kitais mokytojais, mokiniais. Kitose darbovietėse tokie jausmai ateidavo tik po kurio laiko, bet ne iš karto, kaip čia.“ Mokytoja sako, kad „Varnų saloje“ gali drąsiai klausti, kalbėti, reikšti savo nuomonę ir labai smagu, kad ta nuomonė yra vertinga. Neįkainojama yra galimybė būti savimi. Ir ypač svarbi mokytojui suteikta saviraiškos, darbo metodų, prioritetų pasirinkimo laisvė. Mėgstamiausi laisvalaikio užsiėmimai Olga sako, kad mokslo metais didžiąją laisvo laiko dalį skiria pasiruošimui pamokoms, savęs tobulinimui, žinių gilinimui, nes tai jai labai patinka. Praeitais metais mokytoja baigė informacinių technologijų magistrantūrą apie nuotolinį mokymą. Susipažino su įvairiomis programomis, mokėsi, kaip jas pritaikyti ir išnaudoti dirbant mokykloje. „Galiu sakyti, kad darbas yra ir mano hobis. Įsitraukusi į mėgstamas veiklas dažnai prarandu laiko pojūtį. Žinau, kad taip nėra labai gerai, bet negaliu kitaip. Tas nelemtas perfekcionizmas vis kelia galvą“, – juokiasi Olga ir sako, kad vasaros atostogų metų ji vis dėlto geba atsiriboti nuo darbo mokykloje. Puikiai atsipalaiduoti pavyksta meistraujant įvairius dalykus – jos miegamąjį puošia pačios pagamintas šviestuvas. Tai, kai tik gali, skuba pas mamą ir patėvį į Šiaulių rajoną, kad galėtų „pačiupinėti“ medieną ir trumpam taptų menininke. Kartu su artimaisiais yra sukūrusi ir šachmatų staliuką. Taip pat Olga mėgsta pailsėti bei pakeliauti Lietuvoje, taip pat apsilankyti netolimose šalyse – Latvijoje, Lenkijoje. Geba pati ir langus pasidažyti, ir remontą, kai reikia, atlikti. Mėgstamiausia knyga, muzikos stilius, filmas Olgai labai patinka rokas – automobilyje visada įjungta „Rock FM“ radijos stotis. Dar bliuzą mėgsta. Bet kategoriška nėra – gali ir operą pasiklausyti, ir su vaiku į populiarios grupės koncertą nueiti. Iš paskutiniu metu skaitytų knygų mokytojai labiausiai patiko draugės dovanota tikra išlikimo istorija – argentinietės rašytojos Yolandos Scheuber istorinis romanas simbolišku pavadinimu „Olga“. Mokytoja labai mėgsta žiūrėti filmus. Priklausomai nuo nuotaikos, tai gali būti ir romantinės dramos, ir detektyvai, ir istoriniai, ir fantastiniai filmai bei serialų maratonai. Olgai labai patinka stebėti, kaip vaidina aktoriai ir pasisemti sau tinkamos išminties. Gyvenimo credo Olga sako, kad citatos, kuria vadovautųsi, ji neturi: „Visada stengiuosi pasimokyti iš situacijos ir žengti į priekį. Buvo gyvenimo laikotarpis, kai jaučiausi užstrigusi, nesupratau, kas vyksta, neradau sprendimo, atrodė, kad save pamečiau. Teko
